Gegužės 10 d. visame pasaulyje minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimą inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2000 m. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių ir sparčiai besivystančių pasaulio šalių lėtinės neinfekcinės ligos pasiekė epideminį lygį. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, pagrindinė to priežastis – keleto veiksnių kompleksas: pasyvus gyvenimo būdas ir nuolat mažėjantis bendras fizinis aktyvumas.
Pastaraisiais dešimtmečiais labai pasikeitė vaikų ir paauglių laisvalaikio bei pramogų pobūdis – tapo žymiai fiziškai pasyvesnis. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie televizoriaus, skaitydami, besimokydami ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, dažniau turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, labiau rizikuoja nutukti ar turėti antsvorį, susirgti depresija, jiems būdingesni nerimo sutrikimai, nenormali laikysena, įvairūs funkciniai negalavimai, didėja tikimybė suaugus daugiau sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir pan. Remiantis 2018 m. mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimu – HBSC nustatyta, kad tik penktadalis mokinių yra kasdien fiziškai aktyvūs, ir ši situacija yra stabiliai prasta. Net 81,8 proc. mokinių kasdien nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Mergaitės yra fiziškai pasyvesnės už berniukus.
Vadovaujantis rekomendacijomis, kasdien vaikams reikėtų sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didesnio intensyvumo fizinės veiklos. Fizinis aktyvumas – tai ne tik kūno kultūros pamokų ar įvairių sporto būrelių lankymas. Prasminga fizinė veikla yra ir ėjimas pėsčiomis į mokyklą, važinėjimasis dviračiu, riedučiais, maudynės ežere, sniego kasimas ar net tvarkymasis namuose.
Parengė Tautvydas Lukavičius, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
www.facebook.com/Kauno.sveikatos.biuras
